Vaikų gyvenime ypač reikšmingi žaidimai, nes žaidimas - viena iš svarbiausių protinio, estetinio ir fizinio auklėjimo priemonių. Vaikas žaidžia nuo pirmųjų savo gyvenimo metų iki pat mokyklinio amžiaus. Pomėgis žaisti išlieka ir toliau: žaidžia pradinukai, žaidžia vyresniųjų klasių mokiniai, pagaliau žaidžia ir suaugusieji.

Žinoma, žaidimų reikšmė vaikų ir suaugusiųjų gyvenime nevienoda. Graikų filosofas Platonas teigė, jog tam, kad suaugęs galėtų ką nors naudingo kurti, jis turi šito mokytis dar vaikystėje žaisdamas. Reikia stengtis, kad iš pat mažens vaiko žaidimai turėtų tam tikrą tikslą.

Žaisdami vaikai juda, turi nugalėti ar įveikti įvarias kliūtis bei sunkumus, turėti įvairių žinių. Tai skatina vaikų normalų fizinį vystymąsi. Be to žaidimams būdingas betarpiškumas. Jie apima pačias įvairiausias žmogaus veiklos sritis, yra pilni realių išgyvenimų, jausmų, minčių.

Visiems vaikų žaidimams yra būdingi šie pagrindiniai bruožai:

1. Laisva veikla, kuri suteikia vaikui džiaugsmą.

2. Aktyvus, kūrybinis šios veiklos pobūdis, gyvenimas dabartimi.

3. Emocinis žaidybinio veiksmo pilnumas.

Kadangi didelė vaiko gyvenimo dalis praeina žaidžiant, suaugusieji turi išmokti vadovauti žaidimams, kad pastarieji duotų vaikams naudos.

Kalbiniai žaidimai

Matematiniai žaidimai

Pasaulio pažinimo žaidimai

Judrieji žaidimai

Gimtadienio žaidimai